- nuvynioti
- nuvynióti K, Š, KŽ, DŽ1 1. tr. R12, MŽ16, N, LL123 ką užvyniotą nusukti, nuvyturti: Verpalus nuo lankčio nuvynióti KI36. Nuvyniók kamuolį siūlų, pamažink, neduok visą siuvikui J. An to reketuko uždedi tolką ir kuo gražiausiai nuvynióji Bsg. Jis nuvyniójo nuo kojų šlapius autus NdŽ. Tus bintus nuvyniójo, kamašus numovė i bėga šalin Kv. Baigus aust, tuoj nuvyniók audeklą nuo veleno Ps. | refl. intr., tr. Š: Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvyniój[o] vekulys Pv. Ji nusivyniójo daug popieros i benešdama pametė Smln. Piemuo, prie pilkalnio beganydamas, perpiete ant jo viršaus kamuolaitį siūlų radęs, ėmė nuo to botagams nusivyniot LTsIV632. 2. tr. kuo apvynioti, apvyturti: [Belaisviai] buvo nurėdyti, kojos su zupermaišiais nuvyniótos Gsč. Vyžos su tokiais šniūrais nuvyniótos Žg. Vìršininkas (kerdžius) su trūbu pūs, trūbas ilgas, su beržo toše nuvyniótas Akm. Kietai medį nuvyniójo, kad suaugtų Grž. | refl. intr., tr. Brs: Milo autai aparoms nusivyniós lig to šmoto Pkl. Atgriotavo įnamio Melio karšinčius iš Pakarniukų alksnynės, iki kelių nusivyniojęs baltus autus apivarais M.Katil. 3. intr. vikriai nueiti, nubėgti: Ir Pikčiurnienė nuvyniojo pėsčia į Smeltę I.Simon. | refl.: Nusvỹniojo kap gyvatė pakrūmiais Vlk. Vir vir vir nusvỹniojo kiaunė į medį Adm. | Traukinys nulėks, nusivynios kaip žaltys laukais, giriomis I.Šein. ║ refl. užimti vingiuotą padėtį: Tas kelias nusivynió[ja] par mišką Rs. 4. tr. primušti, prilupti, nuvanoti: Nebuvo maža lupta, dabar reikt[ų] nuvyniót Slm. Nuvyniója, būdavo, užstovas kojas botagu Trgn. Aš jį kai nuvyniójau diržu, tai daugiau nebedūko Vžns. Nuvyniók botagu [piemenį] – tuoj pabus Ktk. Aš nubėgau į kanapes ir pasikavojau, bet atradęs gaspadorius vadžioms nuvyniójo Š(Brž). \ vynioti; antvynioti; apvynioti; atvynioti; įvynioti; išvynioti; nuvynioti; pavynioti; parvynioti; pervynioti; pravynioti; privynioti; suvynioti; užvynioti
Dictionary of the Lithuanian Language.